- stygoti
- 1 stýgoti, -o (-oja N), -ojo intr. SchL137, BŽ113, Rtr, NdŽ, KŽ 1. R, MŽ tverti, laikytis: Jis čia nestýgo K. Toks šaltis, kad lauke negali stýgoti J. Ant bokšto negali stýgoti – taip bugu žiūrėti žemyn J. Čia man nepatinka, negaliu stygoti N. Tep šalta, negali lauke stýgot Vrb. 2. KII266 rimti; plg. 2 stigti 1: Stygok, vaike B, N. \ stygoti; išstygoti
Dictionary of the Lithuanian Language.